Daugeliui žmonių jautrumas asocijuojasi su silpnumu, nepasitikėjimu ar trapumu. Interneto paieškos sistemos, ieškant informacijos su raktiniu žodžiu „jautrus“, pažeria daug verkiančių žmonių nuotraukų ir patarimų, kaip sutvirtėti. Tarsi jautrumas būtų atsparumo antonimas. Bet ar tikrai tai tiesa? Galbūt galima į jautrumą pažvelgti kaip į tam tikrą dovaną, kurią reikia įvaldyti, o ne trūkumą ar problemą, kurią reikia išspręsti?
Straipsnį pagal Elaine Aron, Elena Herdieckerhoff ir Deborah Ward publikacijas parengė Dominyka Navickaitė.
Itin jautrūs asmenys
Psichologijos profesorė, knygų apie jautrumą autorė Elaine Aron sako, kad itin jautrių asmenų visuomenėje yra net 20–30%. Jos atliktas tyrimas parodė, kad tokių žmonių smegenų sritys, susijusios su sąmoningumu, atjauta, dėmesiu, veiksmų planavimu, aukštesnio lygio pažinimo procesais ir atsaku į kitų žmonių poreikius, yra aktyvesnės.
Pasak Aron, ypatingas jautrumas nėra nei liga, nei pasirinkimas, bet genetinė ypatybė. Tai nesusiję su depresyvumu, drovumu ar neurotiškumu. Tokiam žmogui sakyti, kad jis yra per jautrus, panašu kaip mėlynakiui teigti, kad jo akys per mėlynos. Jautrumas nėra tai, ką galima pakeisti. Itin jautrūs asmenys nėra nei blogesni, nei geresni už kitus. Jie turi savitų iššūkių ir drauge ypatingų gebėjimų, kuriuos jiems suteikia jautrumas.
Ar galime teigti, kad tokios asmenybės kaip princesė Diana, Motina Teresė, Eleonora Ruzvelt, kurias greičiausiai galime priskirti prie itin jautrių asmenų, buvo silpnos? Jos, besinaudodamos savo jautrumu, nuveikė itin daug ir yra siejamos su didžiule vidine stiprybe.
Svarbu paminėti, jog itin jautrių asmenų yra tiek pat ir tarp moterų, ir tarp vyrų. Be to, 30% iš jų yra ekstravertai, tad jautrumas nėra introvertiškumo ar drovumo sinonimas.
Kultūroje, kurioje vertinamos tokios savybės, kaip jausmingumo nerodymas ir stoiška laikysena, jautrumas dažnai laikomas silpnybe. Vis dėlto, nepaisant įvairių iššūkių, ypatingas jautrumas gali būti didžiulė dovana, kurią tereikia įvaldyti.
Ar jautrumas kliudo gyventi?
Itin jautrūs žmonės jaučiasi nuolat veikiami emocinių, socialinių ir juslinių dirgiklių, nes jų smegenys priima daugiau informacijos, labiau gilinasi, geriau jaučia įvairias subtilybes ir emocingiau į tai reaguoja. Situacijose, kuriose daug žmonių, garsų, šviesų, itin jautrus asmuo gali užsisklęsti ir pabėgti į saugesnę erdvę. Be to, jautrūs žmonės linkę atviriau reikšti savo jausmus ir aplinkiniams tai kartais atrodo perdėta, o jausmų intensyvumas gali pasirodyti kaip ženklas, kad kažkas su tuo žmogumi negerai.
Vis dėlto nepaprastai daug priklauso nuo to, kaip mes patys priimame save ir savo jautrumą. Labai intensyviai išgyvendami visas emocijas, galime įsileisti tiek negatyvius, tiek pozityvius jausmus. Itin jautrus asmuo gali tiesiog žydėti puoselėjančioje aplinkoje ir skleisti daugiau šviesos nei bet kas kitas. Tačiau jis stipriau išgyvens ir sunkias emocijas, susidūręs su didesniais iššūkiais.
Jautrus būdas gali suklaidinti: žmogus atrodo silpnas ir neatsparus chaotiškam pasauliui. Toks melagingas įsitikinimas itin jautrius asmenis verčia gūžtis, nepasitikėti savimi, nesiimti lyderio pozicijų, kartais net jaustis auka, bet tai nėra teisingas kelias, nes išskleidus savo tikruosius gebėjimus, naudojantis turima jautrumo dovana, galima pasiekti įspūdingų rezultatų. Mūsų unikalumas ir daro mus ypatingus.
Ką dovanoja jautrumas?
Viena reikšmingiausių itin jautrių asmenų savybių yra empatija, kuri leidžia įsijausti į kito žmogaus būsenas, nesunkiai įsivaizduoti save kito batuose. Tai padeda užjausti, emociškai palaikyti kitus sunkią akimirką ir kartu tartum pačiam išgyventi daugybę skirtingų situacijų. Be to, jautrūs žmonės nemoka taip stipriai užgniaužti emocijų, yra labiau linkę jas išreikšti, tad taip stipriai nekaupia pykčio, pasibjaurėjimo ir dėl to bendrauja su kitais atviriau ir švelniau.
Itin jautriems žmonėms būdingas sąmoningumas. Jie geriau suvokia aplinką, jausmus ir nuotaikas, geriau atpažįsta savo pačių būsenas. Jautrumas padeda lengviau pastebėti ir savo vidų, kvestionuoti esamus elgesio modelius, susidūrus su problemomis jas identifikuoti ir imtis reikiamų veiksmų. Jautrumas padeda būti introspektyviems ir pastabesniems.
Be to, tokie intensyvūs jausmai kaip pasibjaurėjimas ar pasipiktinimas netinkamu elgesiu gali padėti aršiai ginti tai, kuo tikime, ir tapti neabejingais kovotojais dėl mums svarbių vertybių.
Jautriems žmonės svarbi ir intuicija – itin išvystytas intuicijos jausmas suteikia galimybę dar geriau suprasti žmones, situacijas, tai, kas vyksta ir ko reikia imtis. Nepaisant dažnai švelnesnio ir kuklesnio būdo, kuriuo pasižymi jautrūs žmonės, jie turi ir labai daug aistros. Tai, ko šie asmenys imasi, imasi iš visos širdies.
Jutiminis jautrių žmonių užtvaras yra tartum skylėtas. Bet mokslininkai nustatė, kad vienas iš skylėtų vartų pranašumų – kūrybingumas. Jautrūs žmonės labiau linkę susieti iš pažiūros nesusijusius objektus, suformuoti naujas asociacijas. Kūryba padeda įveikti sunkumus, tinkamai panaudoti energiją ir išreikšti intensyvius savo jausmus. Jautrūs žmonės taip pat sugeba įvertinti kiekvieną smulkmeną, vertinti ir visur įžvelgti grožį. O tai skatina dėkingumą, leidžia patirti daugiau ramybės ir džiaugsmo savo kasdienybėje.
Jautrumas gali suteikti gebėjimą būti stipriems, gebantiems veikti ir įveikti sunkumus. Jautrumo nereikia nugalėti, priešingai – svarbu gerbti savo jautrią prigimtį. Jautrumas suteikia ir didelę vidinę stiprybę – tai kita tos pačios monetos pusė. Daugiausiai pasiekti galima tada, kai užuot bandžius save nujautrinti ir pasikeisti, mokomasi priimti savo jautrumą ir suprasti, koks įgalinantis jis gali būti.
Priimti savo jautrumą
Ne visi priskiriame save itin jautriems asmenims, bet visi esame daugiau ar mažiau jautrūs. Jautrumas nėra bloga savybė, kurios reikia bijoti ar laikyti ją Achilo kulnu. Svarbu ją pastebėti, puoselėti ir išnaudoti tam, kad tiek mums, tiek aplink esantiems būtų geriau. Daugiausiai nuveikti ir geriausiomis savo versijomis galime būti tada, kai priimame ir išmokstame gerbti, puoselėti ir išnaudoti savo prigimtines savybes, siekdami užsibrėžtų tikslų ir svajonių.
Jautrumas nėra kalėjimo nuosprendis, pasmerkiantis mus nuolat slėptis nuo stresą keliančio pasaulio ir stengtis apsisaugoti nuo iššūkių kupino gyvenimo. Jei priimsime jautrumo privalumus, lengviau dorosimės su sunkumais, rasime tinkamus būdus naviguoti šiame pasaulyje ir labiau vertinsime save. Juk, kai užklumpa audra, esame stiprybės bokštai, ir jautrumas čia ne kliudo, o kaip tik gali padėti.