Skaitykite pirmąją ir antrąją teksto dalis.
Tai paskutinė tinklaraštininko Marko Mansono straipsnio apie poros santykius dalis. Dvi ankstesnes galite rasti žurnaluose „Kelionė“ 2022 m. Nr. 2 (22) ir Nr. 3 (23).
Išmokite atleisti
Kai suprasite, kad esate dėl ko nors teisūs – patylėkite. Būsite teisūs ir tuo nesigirdami. Jūsų partneris šiaip ar taip žinos, kad esate teisus, ir jausis mylimas, žinodamas, kad nepanaudojote to siekdami pasipuikuoti. – Brajenas
Sutuoktiniai neturėtų siekti laimėti ginčą. – Bilas
Turbūt įdomiausia Gotmano tyrimo išvada – dauguma sėkmingų porų iš tikrųjų išsisprendžia ne visas problemas. Tiesą sakant, jo išvados buvo visiškai priešingos tam, ko iš tikrųjų tikėjosi dauguma: ilgalaikiuose laiminguose santykiuose žmonės turi problemų, kurios niekada visiškai neišnyksta, o poros, kurios mano, kad joms reikia sutarti dėl visko ir dėl visko siekti kompromisų, galų gale tampa nelaimingos ir išsiskiria.
Čia verta grįžti prie pagarbos. Žiūrėdami į du skirtingus asmenis, kurie gyvena kartu, pastebėsite, kad jų vertybės ir požiūris į kai kuriuos dalykus neišvengiamai skiriasi ir jie dėl to pykstasi. Svarbiausia yra ne pakeisti kitą – mat noras pakeisti žmogų iš esmės yra nepagarbus (tiek jo, tiek jūsų pačių atžvilgiu), – o tiesiog gerbti skirtumus, mylėti nepaisant jų ir kai santykiai šiek tiek pašlyja, už tuos skirtumus atleisti.
Visi sako, kad svarbiausia – kompromisai, bet mudu su vyru manome kitaip. Svarbiau siekti suprasti. Kompromisas yra kvailystė, nes abi pusės lieka nepatenkintos, dėl sutarimo po dalelę prarasdamos save. Kita vertus, atsisakymas eiti į kompromisus yra ne ką mažesnė nelaimė, nes savo sutuoktinį paverčiate konkurentu („aš laimėjau, tu pralaimėjai“). Tokie tikslai neteisingi, mat pagrįsti labiau rezultatais nei procesu. Kai jūsų tikslas – suprasti, kaip partneris tapo toks, koks yra (iš tikrųjų giliai suprasti), ši supratimo kelionė negali jūsų nepakeisti. Tai žinant, konfliktuose susikalbėti tampa daug lengviau. – Mišelė
Savo rašiniuose reguliariai primenu, kad raktas į laimę – ne įgyvendinti didingas svajones ar išgyventi ekstazę, o atrasti kovas ir iššūkius, kuriais galėsite mėgautis ilgą laiką.
Lygiai tas pats galioja ir santykiams: tobulas partneris – ne tas, kuriam nekyla problemų santykiuose. Tobulas partneris veikiau yra tas, su kurio problemomis tvarkydamiesi jaučiatės gerai.
Bet kaip išmokti atleisti? Ką tai iš tikrųjų reiškia? Štai kuo pasidalijo skaitytojai:
- Baigtas ginčas paliekamas užnugaryje. Kai kurios poros šį šūkį netgi pavertė auksine santykių taisykle. Kai baigiate pyktis, nesvarbu, kas buvo teisus, o kas – ne, nesvarbu, kad vienas buvo bjaurus, o kitas – malonus, ginčas baigtas. Tad abudu privalote priimti, kad ginčas jau praeitis, o ne visą likusį gyvenimą kas mėnesį priminti apie jį.
- Santykiai – ne turnyrinė lentelė. Niekas nesistengia „laimėti“. Niekas nesako: „Tu man skolingas, nes praėjusią savaitę pamiršai apie skalbinius“, „aš geriau išmanau finansus, todėl turėtum paklausyti mano patarimo“ arba „nupirkau jai tris dovanas, o ji padarė man tik vieną paslaugą“. Viskas santykiuose turi būti duodama ir daroma besąlygiškai – tai yra nesitikint atlygio ir nemanipuliuojant.
- Kai jūsų mylimasis susimauna, atskirkite ketinimus nuo elgesio. Atpažįstate partnerio savybes, kurias mėgstate ir kuriomis žavitės, ir suprantate, kad jis ar ji stengėsi pagal savo sugebėjimus, bet susimovė, nes tiesiog išmano ne viską. Taip atsitiko ne todėl, kad kitas yra blogas žmogus; ne todėl, kad jis slapta jūsų nekenčia ir nori jus palikti; ne todėl, kad yra susižavėjęs kitu žmogumi, kuris atitraukia jį nuo jūsų. Jis yra geras žmogus – štai kodėl esate su juo. Jei kada nors nustotumėte tikėti jo gerumu, kartu pradėtų mažėti ir jūsų tikėjimas savimi.
- Išmintingai rinkitės, dėl ko verta pyktis. Dalykų, kurie jums ir jūsų mylimam žmogui gali rūpėti, skaičius ne begalinis, tad rinkitės tik išties svarbius.
Esu laimingai vedęs daugiau nei keturiasdešimt metų. Viena, ką galiu patarti: rinkitės, dėl ko verta pyktis. Kai kurie dalykai svarbūs ir dėl jų verta susierzinti. Bet dauguma – ne. Pradėk ginčytis dėl smulkmenų ir ginčams nebus galo; smulkmenų randasi nuolat, laikui bėgant ginčai dėl jų smarkiai kenks. Tai primena kinišką kankinimo vandeniu metodą: trumpuoju laikotarpiu poveikis nedidelis, bet ilgainiui kankinamąjį palaužia. Pagalvokite: ar tai tikrai svarbu? Ar verta dėl to ginčytis? – Fredas
Didelius dalykus sudaro maži
Jei reguliariai neskirsite laiko kartu papietauti, pasivaikščioti ar pavakarieniauti ir pažiūrėti filmą, tada iš esmės tapsite kambario draugais. Gyvenime labai svarbu puoselėti ryšį ir laimėje, ir varge. Galų gale vaikai užaugs, šlykštukas svainis įstos į vienuolyną, o tėvai numirs. Kai tai atsitiks, atspėkite, kas liks? Taip, Pone Teisusis (Ponia Teisioji)! Tikrai nenorite pabudę po dvidešimties metų spoksoti į svetimą žmogų, mat gyvenimui bėgant ryšys, kurį užmezgėte prieš prasidedant nemalonumų virtinei, nutrūko. – Brajenas
Iš daugelio gautų atsakymų, sakyčiau, maždaug pusėje buvo minimas vienas paprastas, bet veiksmingas patarimas: niekada nenustokite kartu mėgautis mažais malonumais ar vienas kitam padaryti malonių staigmenų. Tai veiksminga.
Tokie paprasti dalykai, kaip prieš einant miegoti pasakyti „myliu tave“, laikytis už rankų žiūrint filmą, kartkartėmis padaryti mažą paslaugą, padėti atlikti namų ruošos darbus. Net „nuvalyti netyčia apšlapintą klozeto sėdynę“ (rimtai, tai kažkieno citata) – visa tai svarbu ir ilgainiui duoda vaisių.
Lygiai kaip, anot Fredo, susituokusio daugiau nei keturis dešimtmečius, ginčai dėl smulkmenų pamažu jus abu išvargins (tai „primena kinišką kankinimo vandeniu metodą“), taip mažos paslaugos ir meilės ženklai ilgainiui duos naudos. Nepamirškite jų.
Tai tampa ypač svarbu kalbant apie vaikus.
Mūsų kultūroje vaikai garbinami. Tikimasi, kad tėvai dėl jų paaukos viską. Vis dėlto geriausias būdas užauginti sveikus ir laimingus vaikus – išlaikyti sveiką ir laimingą santuoką. Dėl to, kad vaikai laimingi, santuoka laiminga netampa. Tai dėl laimingos santuokos vaikai užauga laimingi. Tad pirmenybę teikite santuokai. – Siuzana
Skaitytojai primygtinai siūlė reguliariai rengti pasimatymus, planuoti savaitgalio išvykas ir skirti laiko seksui – net kai esate pavargę, net kai esate įsitempę ir išsekę, o kūdikis verkia, net kai jaunėliui kitą dieną pusę šešių ryto futbolo treniruotė. Skirkite tam laiko. Verta.
Būkite praktiški ir susikurkite santykių taisykles
Namų tvarkymas, vaikų auklėjimas, atostogų planavimas, indaplovės ištuštinimas, dovanų pirkimas, vakarienės gaminimas, finansinis aprūpinimas ir t. t. – tokių darbų neverta dalytis per pusę. Kuo anksčiau abu tai priims, tuo abu bus laimingesni. Visi turime mėgstamų ir nekenčiamų darbų; visi turime darbų, kuriuos atlikti mums sekasi, ir tų, kuriuos atlikti sekasi nekaip. Pasikalbėkite su savo partneriu apie tokius darbus prieš imdamiesi tų visų gyvenime neišvengiamų „malonumų“. – Lizė
Dauguma žmonių įsivaizduoja, kaip turėtų veikti santykiai. Daugelis pasakytų: abu dalijasi pareigomis; abu sugeba puikiai subalansuoti kartu ir atskirai praleidžiamą laiką; abu po vieną užsiima įdomiais ir įkvepiančiais pomėgiais, o tada pasidalija, ką iš jų gavo; abu paeiliui valo tualetą, abu nuostabūs lovoje ir kas antrus metus gamina gurmanišką lazaniją visai giminei Padėkos dienos proga (nors, tikiuosi, ne viską vienu metu).
O iš tikrųjų santykiai… Jie chaotiški. Jie įtempti. Nesusikalbėjimas tvyro ore, todėl abudu jaučiatės taip, lyg nuolat kalbėtumėtės su siena.
Tiesa ta, kad santykiai yra netobulas, problematiškas reiškinys. Taip yra dėl paprastos priežasties: juos užmezga netobuli, problematiški žmonės – žmonės, kurie nori skirtingų dalykų skirtingu metu ir skirtingais būdais.
Dažna patarimų dėl santykių valdymo logistikos žinia buvo būkite pragmatiški. Jei žmona yra teisininkė ir kas savaitę praleidžia 50 valandų biure, o vyras – menininkas ir gali dirbti iš namų, atlikti didžiąją dalį kasdienių tėvystės pareigų prasmingiau jam. Jei žmonos švaros standartai tokie aukšti, kad lyginant su jais namų ir sodo prekių katalogas atrodo kaip lūšnų nuotraukų albumas, o vyras pusmetį net nepastebi nuo lubų atitrūkusio šviestuvo, logiška, kad daugiau namų valymo darbų teks žmonai.
Tai ekonomikos pagrindai: darbo pasidalijimas naudingas visiems. Išsiaiškinkite, ką kiekvienas iš jūsų gerai mokate, ką mėgstate ir ko nekenčiate daryti, o tada atitinkamai pasiskirstykite. Mano žmona mėgsta valyti (rimtai, nejuokauju), bet nepakenčia smarvės. Taigi, spėkite, kam tenka plauti indus ir nešti šiukšles? Man tai kas – galiu valgyti iš tos pačios lėkštės septynis kartus iš eilės ir neužuosčiau nugaišusios žiurkės, net jei ji amžino miego būtų prigulusi po mano pagalve.
Be to, daugelis porų pasiūlė nustatyti bendresnes santykių taisykles. Kokiu mastu pasidalysite finansinę naštą? Kiek paskolų paimsite ar išsimokėsite? Kiek kiekvienas gali išleisti nepasitaręs su kitu? Kokius pirkinius reikėtų įsigyti kartu? O gal pasitikite vienas kitu ir apsipirkinėsite atskirai? Kaip nuspręsite, kur atostogausite?
Tarkitės. Žinoma, tai nieko smagaus ar įdomaus, bet reikalinga. Jūsų gyvenimas bendras, todėl turite planuoti ir atsižvelgti į abiejų poreikius bei išteklius.
Viena moteris netgi rašė, kad ji su vyru kasmet vykdo „metinę reviziją“. Ji iš karto įspėjo mane nesijuokti, bet tai tiesa – ši pora rengia metines revizijas, per kurias aptaria viską, kas vyksta buityje ir ką gali padaryti ateinančiais metais, kad pakeistų tai, kas neveiksminga. Net jei manote, kad tokie dalykai skamba nuobodžiai, būtent dėl to ši pora nepraranda bendro pulso. Ir kadangi jie visada jaučia vienas kito poreikius, labiau tikėtina, kad jie ne išsiskirs, o augs kartu.
Susitaikykite su bangavimais
Esu vedęs 44 metus (susilaukiau keturių vaikų, kurie padovanojo man šešis anūkus). Manau, kad svarbiausias dalykas, kurį išmokau per tuos metus: meilė, kurią jaučiate vienas kitam, nuolat keičiasi. Kartais jaučiate gilią meilę ir pasitenkinimą, kartais nenorite su sutuoktiniu turėti nieko bendra; kartais juokiatės kartu, kartais rėkiate vienas ant kito. Tai – it pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais, nuolatinis kilimas ir leidimasis, bet kai pakankamai ilgai būnate kartu, nuosmukiai tampa ne tokie sunkūs, o pakilimai – meilesni ir su daugiau pasitenkinimo. Taigi jei jaučiate, kad niekada nebegalėsite mylėti partnerio, tai gali pasikeisti, jei suteiksite galimybę tam įvykti. Manau, kad žmonės per anksti pasiduoda. Turite būti toks žmogus, koks norite, kad būtų sutuoktinis. Kai vadovaujatės tokiu požiūriu, viskas labai pasikeičia. – Krisas
Man įstrigo vienas iš daugybės gautų el. laiškų. Slaugytoja rašė, kad anksčiau dirbo su daug senyvo amžiaus pacientų. Vieną dieną ji kalbėjosi su devintą dešimtį baigiančiu vyru apie santuoką ir tai, kodėl jo santuoka truko taip ilgai, jis pasakė: „Santykiai tarsi bangos – žmonės turi išmokti plaukti jomis.“ Senolis tęsė, kad santykiuose, kaip ir vandenyne, nuolat kyla emocijų bangos – kai kurios trunka valandas, kitos – mėnesius ar net metus. Raktas į sėkmę – suprasti, kad reta tų bangų susijusi su santykių kokybe: žmonės netenka darbo, miršta šeimos nariai, poros persikelia, keičia darbą, uždirba daug pinigų, praranda daug pinigų. Jūsų, kaip atsidavusio partnerio, darbas yra tiesiog plaukti bangomis su mylimuoju, kad ir kur jos judu neštų. Juk galiausiai nė viena iš šių bangų netrunka amžinai. O tada liekate vienas su kitu akis į akį.
Prieš dvejus metus staiga pradėjau piktintis savo žmona dėl daugybės priežasčių. Jaučiausi taip, lyg plauktume pasroviui, puikiai kartu egzistuodami ir auklėdami vaikus, bet mūsų ryšys nebuvo tikras. Jis tiek pašlijo, kad svarsčiau galimybę pagyventi atskirai; tačiau kai tik gerai apie tai susimąstydavau, negalėjau nustatyti nė vienos konkrečios esminės problemos. Žinojau, kad ji nuostabus žmogus, mama ir draugė. Kaip reikiant prikandau liežuvį ir vyliausi, kad šita nerimastis praeis taip pat staiga, kaip ir atėjo. Laimei, taip ir nutiko, o aš myliu ją labiau nei bet kada. Taigi išmintingiausia yra, nors ir abejojant, tikėti sutuoktiniu. Jei taip ilgai buvote laimingi, taip yra dėl rimtos priežasties. Būkite kantrūs ir sutelkite dėmesį į daugelį išlikusių jos savybių, dėl kurių kadaise ją ir įsimylėjote. – Kevinas
* * *
Naudodamasis proga norėčiau padėkoti visiems skaitytojams, kurie skyrė savo laiko ir man parašė. Kaip visada, su nuolankumu žvelgiau į kitų išmintį ir gyvenimo patirtį. Gavau tikrai daugybę puikių atsakymų, kupinų geraširdiškų, nuoširdžių patarimų. Buvo sunku juos atrinkti straipsniui, daugeliu atvejų galėčiau įdėti dešimt skirtingų citatų, kurių turinys nėmaž nesiskirtų.
Tokie tyrimai mane stebina, nes kai paklausi patarimo tūkstančių žmonių, tikiesi sulaukti tūkstančių skirtingų atsakymų. Visgi jau esu taip daręs kita tema ir abiem atvejais didžioji dauguma patarimų iš esmės sutapo. Tai parodo, kokie iš tiesų panašūs esame. Be to, kad ir kaip blogai būtų, tokį skausmą jaučiame tikrai ne vieni, nors manome priešingai.
Ketinau straipsnį užbaigti apibendrindamas patarimus vienu tvarkingu skyreliu, bet ir vėl skaitytoja (ji vardu Margo) padarė tai daug geriau nei sugebėčiau aš:
Galite ištverti bet ką, kol nepradedate naikinti savęs ar vienas kito emociškai, fiziškai, finansiškai ar dvasiškai. Nepalikite jokių temų neišdiskutuotų. Niekada negėdykite ir nešiepkite vienas kito dėl veiklos, kuri jus džiugina. Užrašykite, kodėl įsimylėjote ir kasmet per santuokos metines (ar dažniau) perskaitykite. Dažnai rašykite vienas kitam meilės laiškus. Laikykite vienas kitą prioritetu.
Kai gimsta vaikai, lengva pamesti galvą ir padaryti juos vieninteliu savo gyvenimo akcentu… Nepamirškite meilės, iš kurios jie gimė. Turite išlaikyti tą meilę gyvą ir stiprią, kad jie iš jos semtųsi. Tad svarbesnis tegul būna sutuoktinis.
Kiekvienas jūsų ir toliau augs. Dalykitės su kitu tuo, ką išmokstate. Nuoširdžiai pritarkite šiam augimui. Nemanykite, kad palaikyti santykius yra antrosios pusės darbas. Abu turėtumėte jaustis už juos atsakingi, o tai reiškia – reikia stengtis abiem.
Gaminkite maistą ir valykite bei prižiūrėkite namus su aistra. Tai privalu kiekvienam kasdien – tegu tai būna smagu, džiugu ir daroma kartu.
Niekam nesiskųskite savo sutuoktiniu. Mylėkite jį tokį, koks yra. Mylėkitės net tada, kai nesate tam nusiteikę. Pasitikėkite vienas kitu. Visada, net turėdami abejonių, tikėkite vienas kitu. Būkite atviri. Nieko neslėpkite. Didžiuokitės vienas kitu. Turėkite veiklos atskirai, bet kalbėkitės apie tai. Lepinkite ir gėrėkitės vienas kitu.
Apsilankykite porų terapijoje dabar, kol jos dar nereikia, kad abu būtumėte pasirengę dirbti dėl santykių kartu. Ginčydamiesi gerbkite vienas kito jausmus. Būkite atviri pokyčiams ir priimkite skirtumus.
Turėkite po ranka šiuos patarimus ir vadovaukitės jais kasdien.
Iš anglų kalbos vertė Kšištofas Kšivecas