Rémy de Gourmont tikriausiai būtų pritaręs popiežiaus Pranciškaus žodžiams, kad liaudies pamaldumas yra brangus Bažnyčios turtas. Tai liudija ir autoriaus eilėraščių ciklas „Rojaus šventosios“.
Maranata
Antanas Šimkus. Neprarasti vilties
Svarbiausia yra neprarasti vilties. Ko gero, tai buvo giliausiai širdin įkritę žodžiai, išgirsti iš brolio pranciškono tą akimirką, kai viskas atrodė juodžiausia. Paprastas pasakymas, be įmantrybių, primygtinių siūlymų ką nors keisti ar dirbtinai nepasiduoti. Ir tuo metu to labai reikėjo.
Antanas Šimkus. Namai
„Kelionė“ 2023 m. Nr. III (27) Iš pradžių niekas nežadėjo jokio judėjimo. Saulę keitė debesys, lietų sniegas, dieną naktis, mėnesius metai – viskas sukosi daugmaž įprastu ratu, tad taip […]
Laura Sintija Černiauskaitė. Gražūs gestai
Žvelgiu į save gilyn ir nerandu dugno… Mintimis siekiu absoliučiai visur, joms nėra jokių užkardų… Mano vaizduotė yra kuriančioji galia, ir ji tikrai veikia. Esu begalinė?.. Erdvi – tai jau tikrai. Esu, o galėjau ir nebūti… Ar tikrai galėjau?..
Kun. Kęstutis Dvareckas. Kad ir uodo žingsneliais…
Velykos išeina į žemę, nuritinus kapų rūsių akmenis. Nežinia, kas toliau, malda iš baimės užsirakinus… Gal ir aš, kausiantis, kaip tai galėjo įvykti, ir senais tinklais bergždžiai gaudantis auksinę žuvelę?.. Priskėlimas dygsta net pro kiečiausio asfalto dienas.
Kun. Mindaugas Malinauskas, SJ. Žodis adoracijoje
Adoravimo būdas, medituojant Evangeliją, gali padėti atpažinti Jėzų Švenčiausiame Sakramente ir Jo veikimą, be to, gali padėti tikintiesiems susivokti savyje ir prisiimti deramą laikyseną Viešpaties akivaizdoje.
Valdas Mackela. Gražiausioji Saliamono giesmė: šaknydintis į Dangų
Nors medis šaknijasi į žemę, mes esame pašaukti šanknydintis į Dangų. Kad šaknydintumėmės į Dangų, turime į jį stiebtis, o kad stiebtumėmės, turime galvoti apie dangiškus dalykus, apie tai, kas yra aukštybėje.
Renata Šerelytė. Pasirinkimo šviesa
O amžinybės didingumas šiandien įsikūnija labai paprastuose dalykuose. Mirtis įgyja tokią pat prasmę, kaip ir gyvenimas. Vertybės tampa dorybėmis. Pasirinkimas tampa neišvengiamas. Nebėra gyvenimo anapus gėrio ir blogio.
Laura Sintija Černiauskaitė. Kad ant mūsų niekas nenukristų
Prieš visas tas baisias liepsnojančias žvaigždes ir pukšintį neištirto vandenyno dugną… Tas žmogaus trapumas tiesiog protu nesuvokiamas; gal ir gerai – juk mirčiau iš siaubo lygindama save su likusios kūrinijos „ūgiu ir smūgiu“.
Regimantas Tamošaitis. Autoritetas kaip valia ir vaizdinys
Jeigu man prieš akis ūmai išdygtų tikras, neabejotinas autoritetas, nelygstamas ir visų pranašiausias asmuo, aš juk netekčiau laisvės. Tarsi patį Dievą pamatytum ir jau nebegalėtum būti toks, koks nori.