Nutylima tema

Pulk. E. Lastauskas: „Dievas turi planą ir mus myli, tad ko mums bijoti?“

„Baimė – dažniausiai negeras, neracionalus dalykas, kurio mums, katalikams, reikėtų stengtis vengti. Emocijos ir jausmai yra kaip prieskoniai. Gerai, jeigu jų patiekale yra, bet jeigu vien jie…“ – juokiasi pulkininkas Eugenijus Lastauskas.

Kun. Mozė Mitkevičius. Kaip danguje, taip ir žemėje…

„Kelionė“ 2024 m. Nr. II (30) Diena iš dienos be ypatingų pastangų kartojant „Tėve mūsų“ žodžius pasiduodama rutina tapusiam jos rečitavimui, visiškai pasitikint nugludintu maldos turiniu. Tačiau it […]

Priklausomybė, kurios nepažįstame. Ką išgyvena kompulsyvūs lošėjai?

„Kiekvieną rytą atsikeldavau beprotiškoje įtampoje, nes žinojau, kad šią dieną reikės grąžinti kurią nors skolą, o pinigų neturėjau. Viską, ką pasiskolindavau, iškart pralošdavau. Kiekvieną naktį eidamas miegoti galvodavau apie tai, kad būtų puiku daugiau nebeatsikelti. Nebegalėjau daugiau pakelti mane slegiančių sunkumų.“

Ses. Ligita Ryliškytė, SJE. Ar sodinsime morkas šaknimis aukštyn? Piktnaudžiavimas dvasiniu autoritetu Bažnyčioje

Kaip atsitinka, kad degimas meile ir šventas uolumas iškrypsta į piktnaudžiavimą autoritetu?Problema kyla tada, kai kvietimas „rikiuotis ir aukotis“ išverčiamas į kvietimą „rikiuoti ir aukoti“ kitus.

Danutė Lapėnaitė ir Daiva Morozovienė. Apie netektis ir gedėjimą

Visi ritualai padėdavo priimti mirtį: ir atsisveikinimas, ir palaiminimai, ir raudos. Apskritai, anksčiau mirtis buvo mažiau neigiama: visi gimdavo, visi ir mirdavo. O dabar… esame gražūs, jauni ir nemirtingi. Žmonės

Aušra Čebatoriūtė. Bedugnė, atsiverianti tarp pačių artimiausių.

„Buvau iš mamos girdėjusi tokį posakį, kad lietuviai yra nacistai arba fašistai. Paklausdavau – mama, ar tu pažįsti tokių žmonių iš mūsų pažįstamų rato, draugų? Tuomet ji nutildavo“, – teigė Lina.

Inga Filipovič. „Teatre pamirštu savo negalią“

Kai skauda, kiekvienas žingsnis – didžiausias išbandymas, turiu apmąstyti kiekvieną judesiuką, kaip žengti, kad mažiau skaudėtų. Jei tą padarau ir nueinu, galiu pasakyti – gyvenimas yra nuostabus.

Dominyka Navickaitė. Vienišas migrenos rūkas

Skaudėdavo ir po poilsio, ir po darbo. Ir po gulėjimo, ir po fizinės veiklos. Tiesiog atrodė, kad neįmanoma, kad neskaudėtų. Gyvenimas priminė trumpas sekundes ir vos kelias dienas per mėnesį be priepuolių, o visas likęs laikas tebuvo migla.

Per kančią į vidinę laisvę. Justo ir Vitos istorija

Iki susitikimo dienos, draugystės ir santuokos Justas ir Vita abu ėjo per savo gyvenimo pragarus. Justas dar paauglystėje įklimpo į narkotikų vartojimo pelkes ir labai atvirai dalijasi savo priklausomybės bei gijimo patirtimi.