Lietuvoje jau beveik du dešimtmečius gyvenančio italo Gian Lucos Demarco didžiausia svajonė kadaise buvo turėti jaukų knygynėlį ir mažą namelį kalnuose. „Bet su Dievu įdomiau neplanuoti“, – juokiasi jis.
Vieną rytą Vilniuje išgirdau keistą muziką. Ji priminė dūdmaišių orkestrą. Ir… Santiago de Kompostelos katedros prieigose piligrimus sveikinančius garsus.
Perspėjimas skaitysiantiems: tai nėra rimtas straipsnis, tad jei esate ne linksmai, o rūsčiai nusiteikę geriau jo neskaityti. Viena vertus, aš nieko neprikūriau ir neišgalvojau, bet jautresnius gali papiktinti prieš šimtus metų rašytos istorijos, kuriomis remiuosi.
Meilė atrodo suprantama ir įprasta kaip oras, kuriuo kvėpuojame, tad kiekvienas „žinome“, kas tai yra, o kur dar įmantrūs filosofų, teologų ir poetų apibrėžimai, užimantys kilometrus knygų lentynų.
Kasmet nuo pat pirmųjų saulės pažvelgimų drąsiai atkišu jai veidą, nebodama jokių perspėjimų apie pavojus. Iki šiol nieko blogo ji man nepadarė; laukiu jos ir pasitikiu ja; juntu, kad mudvi panašesnės negu pasakoja mokslas.
Prieš kelerius metus vienoje mokykloje pavadavau vienuoliktokų tikybos mokytoją. Nors per pirmąją pamoką kalbėjomės apie įvairias Bažnyčios gyvenimo aktualijas, galiausiai mokinių buvau paprašytas pasidalyti savo žiniomis apie… Koraną. Pasirodo, prieš pamoką buvau jiems pristatytas kaip žmogus, gerai išmanantis choralą, tik tas žodis mokiniams, matyt, dar neatrodė girdėtas.
Esame labai skirtingi, nes skiriasi mūsų patirtys, įpročiai, požiūris į save ir pasaulį. Kalbame kalba, kurią girdėjome nuo vaikystės, kurią vartojame kasdien, o gal mokomės užsienio kalbų, kad geriau pažintume pasaulį, jo geopolitinius, visuomeninius, kultūrinius skirtumus, galėtume bendrauti su įvairiomis kalbomis kalbančiais asmenimis, domėtis jų kultūra, literatūra, diskutuoti įvairiais klausimais.
„Kelionė“ 2024 m. Nr. II (30) Diena iš dienos be ypatingų pastangų kartojant „Tėve mūsų“ žodžius pasiduodama rutina tapusiam jos rečitavimui, visiškai pasitikint nugludintu maldos turiniu. Tačiau it žirniai beriami žodžiai gali suskambėti naujai vos atsikvėpus neįprastoje pauzėje ar juolab ėmus mąstyti apie ką tik ištartų žodžių prasmę. Kaip danguje, taip ir žemėje… Ką reiškia …
Read more „Kun. Mozė Mitkevičius. Kaip danguje, taip ir žemėje…”
„Kelionė“ 2024 m. Nr. II (30) Džiugioje prisikėlimo realybėje pumpurais pražydęs kryžiaus medis nuolat mums primena: meilė turi savo kainą. Ji neatsiejama nuo skausmo. Galbūt dėl to kai kurie iš mūsų vengdami mylėti mėgina šį troškulį malšinti sekliu vartotojiškumu. Kai pamilstame žmogų, prie gražiųjų jo savybių, ypač išryškėjančių įsimylėjus, pridedame savo įsivaizduojamas, ir tada pilve ima …