Naujas numeris

Redakcijos palydėjimas

Dar vieni metai. Keturi Kelionės numeriai. Prieš pusantrų metų atrodė, kad Kelionė jau baigsis, tačiau seserys, bičiuliai, bendradarbiai, skaitytojai sakė „taip“ ir visi sutelkę jėgas pajudėjom… Laiku, regis, visiškai nepatogiu ir netinkamu popierinei spaudai.

Tiesa, esu sau žadėjusi, kad nerašysiu Palydėjimų apie tai, kaip sunkiai finansiškai laikomės ir kaip reikalinga skaitytojų, norinčių, kad Kelionė gyvuotų, pagalba. Tikiu, kad šio laiko svorį visi jaučiame ir nereikia pasiteisinimų, kodėl kitąmet žurnalas bus kiek brangesnis. O šiandien ačiū Viešpačiui už nueitą kelią ir padovanotus 2022-uosius!

Taigi, Jūsų rankose – dar vienas iš malonės užgimęs, jau ketvirtasis šių metų numeris.

Viena kertinių šios Kelionės temų – verkti su verkiančiais ir džiaugtis su besidžiaugiančiais (plg. Rom 12, 15). Tačiau, kas yra toji empatija ir iš kur jos pasisemti? O kur ieškoti pagalbos, pačiam atsidūrus krizėje? Dar vienas svarbus klausimas – kaip įsiklausyti ir išgirsti kitą?

„Turime rasti būdų, kaip bet kurį žmogų pakviesti į autentišką dialogą, kuriame kartu galėtume ieškoti tiesos“, – sako teologė, airių diplomato žmona Bernadette McIvor. O aktorius Valentinas Masalskis primena, kad atjauta patiriama pirmiausiai kasdienybėje, kur geriausiai pamatome, kiek esame „mes“, o ne tik „aš“.

„Pasaulio Kryžius beldžiasi į vienuolyno duris, per kiekvieną čia atvykstantį“, – dalinasi ilgametė Betliejaus seserų Lietuvoje priorė s. Marie-Reine, šį rudenį baigusi tarnystės čia laiką ir sugrįžusi į Prancūziją. Su Kelionės skaitytojais ji dosniai dalijasi kontempliatyvaus gyvenimo, vienuolyno steigimo ir kūrimosi Lietuvoje patirtimis, o kartu pasakoja apie tyloje iš bendrystės su Viešpačiu užgimstančią atjautą.

Tad nauja Kelionė – apie brangiausias dovanas: bendrystę, kalbėjimąsi, klausymąsi.

Taigi, skaitykite, dovanokite, prenumeruokite – ir, jei Viešpats duos, susitiksime ir kitais metais!

s. Faustina

.

.

.

.

.

.

.

.

.