Esame labai skirtingi, nes skiriasi mūsų patirtys, įpročiai, požiūris į save ir pasaulį. Kalbame kalba, kurią girdėjome nuo vaikystės, kurią vartojame kasdien, o gal mokomės užsienio kalbų, kad geriau pažintume pasaulį, jo geopolitinius, visuomeninius, kultūrinius skirtumus, galėtume bendrauti su įvairiomis kalbomis kalbančiais asmenimis, domėtis jų kultūra, literatūra, diskutuoti įvairiais klausimais.
Kalbame ne tik žodžiais. Turime ir įprastų veikimo bei išraiškos būdų. Tai, kaip mylime, priklauso nuo to, kaip buvome mylimi vaikystėje, kokių pavyzdžių matėme, kokių meilės kalbos būdų išsiugdėme.
Veikiausiai esate pastebėję, kad žmonės meilę išreiškia skirtingai. Galbūt kyla konfliktų su sutuoktiniu ar kitu artimu žmogumi, kuris nesijaučia jūsų mylimas arba kaip tik neišreiškia meilės jums suprantamu būdu?
Meilės kalba nėra tokia universali, kaip galėtume pagalvoti. Rašytojas, antropologas ir teologas Gary Chapmanas teigia, kad meilės kalbos gali skirtis tiek, kiek anglų bei kinų kalbos. Mes turėtume išmokti savo sutuoktinio meilės kalbą, jei siekiame suprantamai perteikti meilę ir gebėti ją priimti.
Meilei vietą užleidžia įsimylėjimas
Sakoma, kad meilė dažnai trunka trejus metus, išsisklaido it rūkas išblėsus kerams, kurie vertė manyti, kad priešais esantis žmogus yra tobulas ir nuostabus. Bet tai tiesa tik kalbant apie įsimylėjimą, pirminį susižavėjimą, skatinamą instinktų ir traukos, kurio amžinumas tėra iliuzija.
Pasak G. Chapmano, būtent išsisklaidžius įsimylėjimui, kai pamatome, koks iš tikrųjų yra kitas žmogus, turintis ir privalumų, ir ydų, galime mokytis mylėti. O tai – sunkus darbas. Tačiau būtent racionali, valinga meilė brandina ir reikalauja, kad vienodai „augtų“ abu partneriai.
Kiekvieno mūsų pamatinis poreikis yra jaustis mylimam. Bet tik nuostata ir pasirinkimas mylėti parodo kitam, kad jis vertas mūsų pastangų ir užpildo meilės poreikio rezervuarą.
Gebame sukurti tvarius laimingus santykius, kai pažįstame meilę, pažadintą proto, o ne instinktų, kurių varomoji jėga – laikina ir kintanti. Lengva mylėti tą, kurį iškeli ant pjedestalo, kurį aukštini ir kuris garbina tave. Su kuriuo sieja vien malonūs prisiminimai, iki dangaus pakylėjančios emocijos, kūno geismas ir pažadai apie amžinai trunkantį jausmą. Bet mylėti sunkiau, kai tenka priimti realybę, pamatyti tikrąjį kito charakterį, spręsti nesutarimus, sudėtingas problemas, pasirinkti mylėti ir saugoti šį žmogų net ir supykus, liūdint ar sergant.
5 meilės kalbos
Meilės kalba turi daugybę dialektų. Bestselerio „Penkios meilės kalbos“ autorius G. Chapmanas išskiria penkias pagrindines emocines meilės kalbas. Jos visos svarbios, nėra vienos geresnės už kitas. Vis dėlto mes paprastai turime dominuojamą meilės kalbą, kurią suprantame geriausiai ir kurios padedami perteikiame savo jausmus.
Deja, retai sutuoktinių meilės kalbos sutampa, tad norint tvarios ir sėkmingos sąjungos, kur abu jaustųsi mylimi ir girdimi, reikia išmokti ir partnerio meilės kalbą. Dėl to svarbu žinoti, ko nori ir stokoja kitas.
Iš arčiau susipažinkime su penkiomis meilės kalbomis
- Pakylėjantys žodžiai
Išminties knygoje, kurios autorystė priskiriama Saliamonui, rašoma: „Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje“ (Pat 18, 21). Daugelis porų dar nesuvokia, kokią milžinišką galią turi vienas kito palaikymas žodžiais.
Komplimentai ir įvertinimai pakeičia emocinį santykių klimatą. Kartais manome, kad tai, jog vertiname kito kompaniją ar elgesį, jaučiame šiltus jausmus, yra savaime suprantama ir nereikia to priminti. „Aš labai dėkingas tau“, „puikiai padirbėjai“, „gražiai atrodai“ – tokie komplimentai nuramina ir primena, kad partneris vertina ir pastebi tai, ką darote.
Ne tik komplimentai, bet ir padrąsinantys žodžiai parodo meilę. Jei partneris svajoja užsiimti rašymu, tikrai verta švelniai paraginti skirti tam laiko ar padrąsinti nusiųsti turimą rankraštį į leidyklas.
Tik svarbu prisiminti, kad padrąsinimas turi būti susiję su kito norais, o ne mūsų pačių įgeidžiais. Pavyzdžiui, raginti sutuoktinį numesti svorio ir užsirašyti į tam skirtą programą gera mintis tik tuo atveju, jei žinote, kad jis pats ieško būdų sulieknėti. Tuomet jūsų paraginimas bus priimtas kaip švelnus postūmis, o ne priekaištas.
Žodžiais išreiškiamas palaikymas padeda jausti meilę ir rūpestį. Drąsinamais žodžiais mes perteikiame tikėjimą kito sugebėjimais ir parodome, kad pastebime tai ir esame šalia, jei tik reikės mūsų pagalbos.
- Laikas kartu
Gyventi po vienu stogu dar nereiškia būti drauge emociniu atžvilgiu. Dėl to sutuoktiniams itin svarbus laikas kartu, kai pagrindinis dėmesys skiriamas partneriui.
Vienas iš šios meilės kalbos dialektų – nuoširdus pokalbis įvardijant savo emocijas, poreikius, dalijantis tuo, kas rūpi. Tai dialogas, kuriame svarbu klausytis, stengiantis suprasti kito žmogaus emocijas, o ne bandyti racionalizuoti girdimus skundus, rasti problemų sprendimą. Kartais tenorime būti išklausyti ir paguosti.
Kad taip būtų, reikia mokėti atsiverti, pripažinti ir pažinti savo emocijų pasaulį. Tai gali būti sudėtinga, bet būtina norint išlaikyti artimą santykį ir įsileisti kitą į savo vidinį pasaulį. Kitaip neįmanomas tikras intymumas. Juk santuoka nėra projektas, kurį reikia sėkmingai įgyvendinti ir užbaigti.
Reikalinga ir bendra veikla, kuri bent vienam iš sutuoktinių yra svarbi ir abu jai neprieštarauja. Vis dėlto svarbiausias akcentas – ne konkretus užsiėmimas, bet buvimas kartu. O ir bendrų atsiminimų „bankas“ yra reikšmingas: vėliau šie atsiminimai padės išgyventi sunkius laikotarpius.
- Dovanojimas
Visų meilės kalbų ašis yra davimo dvasia. Tie, kurių dominuojama meilės kalba yra dovanojimas, labiau vertina regimą meilės simboliką, bet tai nėra susiję su turtu ar pinigine dovanų verte. Dovana yra rūpesčio ir dėmesio išraiška. Ženklas, kad apie tave pagalvojo, tave prisiminė ir skyrė nors minutę laiko ir pastangų siekiant pamaloninti ar pradžiuginti.
Dovanoti galima skintų gėlių, kvepalų, užsakyti picą ar kokį skanėstą. Ypač reikšmingas savo laiko dovanojimas, buvimas šalia ypatingu momentu, pavyzdžiui, artimojo laidotuvėse, šventiniuose giminių susibūrimuose, ligos ar gimdymo metu.
Daug kultūrų turi žiedų apsimainymo ceremoniją per vestuves. Žmogui, kuriam dovanų davimo meilės kalba yra dominuojama, vestuvinio žiedo nešiojimas greičiausiai bus labai svarbus.
Jei vienas iš sutuoktinų itin taupus, jam gali būti gaila leisti pinigus bendram džiaugsmui. Vis dėlto svarbu suprasti, kad investavimas į sutuoktinio emocinę pilnatvę toks pats svarbus kaip ir noras turėti santaupų bei finansinį užtikrintumą. O dovanojimas nebūtinai reiškia betikslį išlaidavimą.
- Paslaugos
Plaudamas mokiniams kojas Kristus parodė meilės paslaugos pavyzdį. Tokios meilės išraiškos gali būti maisto gamyba, namų ruošos darbai, o gal pagalba ruošiant mokslo projektą ar perdažant namų sienas. Kai kuriems žmonėms didžiausias meilės įrodymas yra jų partnerio pagalba atliekant tam tikras užduotis ir pastabumas bei vertinimas, kiek darote dėl jų, kiek jiems padedate.
Šv. Paulius sakė: „stenkitės vieni kitiems su meile tarnauti“ (Gal 5, 13). Bendrystė ir suvokimas, kad jokie darbai nepasidaro savaime ir reikalauja pastangų, leidžia parodyti ir patirti meilę. Kai kam tokia rūpesčio ir pasitarnavimo meilės kalba skamba garsiau nei žodžiai ar materialios dovanos.
Itin svarbu, kad apie poreikius ir norimą pagalbą praneštume prašydami, o ne reikalaudami. Prašymai parodo meilei kelią, o reikalavimai užtvenkia jos tėkmę.
- Prisilietimai
Lytėjimas reikšmingas visiems. Esame kūniškos būtybės ir santykis visuomet susijęs su lytėjimu. Daugelyje kultūrų pasisveikiname bent jau rankos paspaudimu, kitur ir bučiniais į skruostus ar apkabinimu.
Psichologai atranda vis daugiau patvirtinimų, kad puoselėti santykius, labiau pasitikėti savimi ir priimti savo kūniškumą geriau sekasi tiems, kurie vaikystėje būdavo dažnai švelniai myluojami, nestokojo šilumos ir apkabinimų, malonaus fizinio artumo su savo artimaisiais.
Žmogui, kurio dominuojama meilės kalba yra prisilietimai, santykyje su sutuoktiniu itin svarbūs bus ne tik lytiniai santykiai, bet ir trumpos akimirkos paglostant nugarą, apkabinimas kartu žiūrint filmą ar vaikščiojimas susikibus už rankų.
Seksualumas ir fizinis intymumas poros santykiuose labai svarbus, bet yra žmonių, kuriems tai dar svarbiau nei kitiems. Prisilietimai šiems žmonėms itin reikšmingi tiek parodant savo jausmus, tiek ir priimant meilę.
Geriausias būdas išsiaiškinti fizinius partnerio poreikius yra pastebėti ar paklausti, kas jam patinka, kada jis jaučiasi geriausiai. Galbūt pamatysite, kad jūsų mylimoji laimingesnė, kai kas kartą grįžęs namo iš darbo ją apkabinate ar pabučiuojate?
Kiekviena pora nusibrėžia priimtinas ribas ir gerbia vienas kito jausmus. Čia svarbus gebėjimas klausytis ir atliepti kito poreikius, jei mums jie priimtini.
Mano meilės kalba
Išsiaiškinti dominuojamą savo meilės kalbą vieniems labai lengva, kitiems sekasi sunkiau. Tam gali padėti šie klausimai:
- Kas mane labiausiai skaudina mylimojo elgesyje?
- Ko stokoju šiame santykyje?
- Ko dažniausiai prašau ir ko tikiuosi iš savo antrosios pusės?
- Kaip esu pratęs rodyti meilę? Ar tai išmoktas elgesio modelis?
- Kaip parodau kitam, ko man reikia, kad jausčiausi mylimas?
Meilė nepanaikina praeities, bet padaro ateitį kitokią. Kiekvienuose santykiuose esti sunkumų, bet noras ir valingas pasirinkimas mylėti yra kelias į brandžius ir sėkmingus poros santykius, kuriuose abiejų partnerių emocinis rezervuaras nuolat papildomas, kur abu jaučiasi vertinami, gerbiami ir mylimi. O būtent tai padeda rasti išeitį sudėtingomis akimirkomis, išlaikyti brangų santykį ir jį puoselėti.
Skirdami laiko ir dėmesio, mokydamiesi kito meilės kalbos ir išsakydami savo poreikius padedame tarpusavio ryšiui stiprėti ir taip kuriame bei palaikome tvarius ir laimingus santykius.
Parengė Dominyka Navickaitė
