Kadangi religiją ir toliau įprasta laikyti privačiu, intymiu reikalu, atviras liudijimas apie tikėjimo patirtis vis dar gali skambėti kaip kažkas nepadoraus, nebent būtų kalbama apie „dvasingumą“ ar tikėjimą, „kad yra kažkas aukščiau“.
Pasirodė naujas rudeniui skirtas žurnalo „Kelionė“ numeris. Kaip visuomet gausi, net per 112 puslapių besidriekianti „Kelionė“ kviečia leistis ir į savojo kelio refleksiją. Kaip atpažinti, kad keliauji teisinga kryptimi? Kaip ją pasirinkus žengti kantriai ir ištikimai?
Prieš kelerius metus vienoje mokykloje pavadavau vienuoliktokų tikybos mokytoją. Nors per pirmąją pamoką kalbėjomės apie įvairias Bažnyčios gyvenimo aktualijas, galiausiai mokinių buvau paprašytas pasidalyti savo žiniomis apie… Koraną. Pasirodo, prieš pamoką buvau jiems pristatytas kaip žmogus, gerai išmanantis choralą, tik tas žodis mokiniams, matyt, dar neatrodė girdėtas.
Pasirodė naujas vasarai skirtas žurnalo „Kelionė“ numeris. Jame – apie svarbiausią dorybę – dosniąją meilę. Valdas Mackela straipsnyje apie popiežiaus Benedikto XVI palikimą primena, kad mes, lietuviai, mylim viską: nuo vaikų, tėvų, mylimųjų iki… pomėgių ir maisto. (Tiesa, apie šventųjų meilę maistui skaitytojų laukia nepaprasta Agnės Žagrakalytės studija. Tik atsargiai, šįkart skaitant „Šventumo kvapsnį“ tikrai …
Read more „Vasaros „Kelionė“ – apie meilę, kuri išveja baimę”
Giedrius Tamaševičius Senovės žmonėms šviesa anaiptol nebuvo savaime suprantamas dalykas: nuolat susidurdami su nakties pavojais, jie mokėjo deramai ją branginti. Daugelyje kultūrų gyvavo paprotys vakarais nuo titnagu įskeltos kibirkšties uždegus namų žiburius dėkoti už šviesos dovaną. Žydai, užslinkus vakaro sutemai, uždegdami žvakę kalbėdavo palaiminimo maldą, šviesos apeigą tokiu metu atlikdavo ir krikščionys. Jie visų pirma …