„Kelionė“, 2022 m. Nr. II (22)
Niujorke gyvenantis rašytojas Markas Mansonas – tarptautinių bestselerių „Subtilus menas nekrušti sau (ir kitiems) proto“ ir „Viskas yra sukrušta. Knyga apie viltį“ autorius. Jo tinklaraštis MarkManson.net per mėnesį sulaukia daugiau nei 2 mln. skaitytojų.
Šiame straipsnyje pristatomi daugiau nei pusantro tūkstančio „gyvenančių ilgai ir laimingai“ porų surinkti patarimai. Sužinokite, kaip jiems pavyksta taip gyventi.
Kai prieš kelerius metus vedžiau, metrikacijos skyriaus priimamajame paprašiau kelių vestuvėse dalyvavusių vyresnių ir išmintingesnių žmonių pasidalinti trumpais patarimais, kaip nepasišiukšlinti santuokoje. Manau, daugelis jaunavedžių taip daro, tai yra klausia patarimų dėl santykių, juolab išgėrę kelis kokteilius iš visiems skirto baro, už kurį patys ką tik sumokėjo.
Tada suvokiau, kad per savo svetainę galiu pasiekti tūkstančius sumanių, nuostabių žmonių ir taip žengti į priekį. Kodėl gi nepasitarti su savo skaitytojais? Kodėl nepaklausti jų, ką svarbiausio patartų santykių ar santuokos klausimais? Kodėl gi nepaversti jų išminties ir patirties į tai, ką galima tiesiogiai pritaikyti bet kuriems santykiams, kas bebūtumėte?
Kodėl neparengti GERIAUSIOJO SANTYKIŲ VADOVO, KURĮ PERSKAIČIUS NEREIKĖS JOKIŲ KITŲ VADOVŲ, pasitelkus sumanius ir nuovokius mylimuosius, besilankančius mano tinklalapyje markmanson.net?
Štai ko paklausiau: klausykitės visi, kurie esate vedę bent 10 metų, ir tebesate laiminguose santykiuose… kokiais patarimais pasidalintumėte su kitais, turėdami tokią progą? Kas veiksminga jums ir jūsų sutuoktiniui? Be to, paklausiau išsiskyrusiųjų: kas jums nebuvo efektyvu?
Atsakymai mane pribloškė. Man atsakė kone pusantro tūkstančio žmonių, ir daugelio jų atsakymai užėmė puslapių puslapius, ne šiaip pastraipas. Man prireikė ilgų savaičių, kad viską išanalizuočiau, o tai, ką atradau, mane pritrenkė.
Visų pirma, patarimai neįtikėtinai kartojosi.
Tai ne įžeidimas – tiesą pasakius, atvirkščiai, ir, neverta aušinti burnos, man palengvėjo. Atsakymus iš viso pasaulio siuntė protingi ir iškalbūs žmonės, dirbantys įvairiausius darbus, kiekvienas su sava istorija, klaidomis, tragedijomis ir triumfais… ir vis dėlto jie visi pateikė iš esmės tą patį tuziną punktų.
O tai reiškia, kad tie punktai buvo nepaprastai svarbūs ir… veiksmingi.
Būkite kartu dėl teisingų priežasčių
Prieš pradėdamas dėstyti, ką turėtumėte daryti, pradėsiu nuo to, ko nedaryti.*
„Neįsitrauk į santykius vien todėl, kad kažkas tave spaudžia. Pirmąsyk vedžiau, nes mane auklėjo katalikiškai ir tiesiog buvau verčiamas tai padaryti. Klaida. Antrąsyk tuokiausi, nes buvau nelaimingas, vienišas ir maniau, kad vedus mylinčią žmoną viskas išsispręs savaime. Dar viena klaida. Man prireikė trijų bandymų, kol suvokiau, kas turėjo būti akivaizdu nuo pradžių: vienintelė priežastis būti su žmogumi yra tai, kad tiesiog labai patinka būti su juo. Tiesiog.“ Gregas
Rašydamas laišką skaitytojams su prašymu atsiųsti patarimų, paprašiau trečią ar ketvirtą sykį susituokusiųjų nurodyti, kokias klaidas padarė pirmaisiais kartais. Kol kas dažniausias atsakymas: „Buvau su žmogumi dėl klaidingų priežasčių“.
Kelios jų nurodytos klaidingos priežastys:
- jautė draugų ir šeimos narių spaudimą tuoktis;
- jautėsi nevykėliais, mat buvo vienužiai ir tada griebė pirmą pasitaikiusį;
- buvo kartu dėl įvaizdžio, nes santykiai atrodė gerai popieriuje (ar nuotraukose), o ne todėl, kad du žmonės iš tiesų žavėjosi vienas kitu*;
- buvo jauni ir naivūs, beviltiškai įsimylėję ir manė, kad meilė padės nugalėti visas kliūtis.
Tai, kas padeda santykiams veikti (o veikti reiškia, kad jie turi būti laimingi ir tvarūs abiem santykių pusėms), reikalauja autentiško gilaus žavėjimosi vienas kitu. Be tokio abipusio žavėjimosi visa kita pasmerkta suirti.
Kita „neteisinga“ priežastis – pradėti santykius siekiant, kaip sakė Gregas, suremontuoti save. Šis troškimas pasitelkti kito asmens meilę, siekiant sušvelninti savo paties emocines problemas, neišvengiamai veda prie kopriklausomybės – nesveikos ir žeidžiančios dviejų asmenų dinamikos, kuri egzistuoja kaip nerašytas susitarimas naudotis vienas kito meile, kad užmirštumėte, kaip stipriai bjauritės pačiu savimi. Išsamiau kopriklausomybę aptarsime vėliau, o kol kas verta pažymėti, kad meilė savaime yra neutrali. Ji gali būti tiek sveika, tiek nesveika, ir naudinga, ir žalinga – tai priklauso nuo to, kodėl bei kaip mylite žmogų ir kodėl bei kaip tas žmogus myli jus. Vien meilės santykiams palaikyti niekada nepakanka.*
Tegu jūsų lūkesčiai meilei ir romantikai būna realūs
„Tikrai nebūsite apkvaišę iš meilės vienas kitam kiekvieną likusio gyvenimo dieną; visa ši „gyveno ilgai ir laimingai“ nesąmonė tiesiog pasmerkia žmones nesėkmei. Jie užmezga santykius turėdami šiuos nerealius lūkesčius. O tada, kai staiga supranta, kad nebėra apduję, pamano, kad santykiai pašlijo, viskas baigta ir reikia skirtis. Ne! Bus dienų, savaičių, o gal net ilgesnių laikotarpių, kai nebūsite belekaip įsimylėję. Bus netgi taip, kad pabusite kurį nors rytą ir pagalvosite: „Et, tu vis dar čia…“ Tai normalu! Ir dar svarbiau, kad likti kartu verta, nes… po dienos, savaitės, o gal net ilgesnio laiko, pažvelgsite į tą žmogų ir jus užplūs milžiniška meilės banga, ir jį mylėsite taip stipriai, kad atrodys, jog širdis niekaip nepajėgs visos tos meilės išlaikyti ir tuoj tuoj sprogs. Mat gyva meilė nuolat tobulėja. Ji plečiasi ir traukiasi, švelnėja ir gilėja. Nėra tokia, kokia buvo anksčiau ar tokia, kokia bus – ir neturėtų būti. Manau, jei daugiau porų tai suprastų, jos būtų mažiau linkusios panikuoti ir skubotai skirtis.“ Paula
Senovėje žmonės nuoširdžiai laikė meilę liga. Tėvai įspėdavo vaikus dėl jos, o suaugusieji greitai suorganizuodavo vedybas, vaikams dar nepasiekus to amžiaus, kai galėtų iškrėsti ką kvailo dėl nevaldomų emocijų bangos*. Taip daryta todėl, kad meilė, nors ir galinti mus apsvaiginti ir suteikti euforiją, tarsi būtume sušniaukštę kilogramą kokaino, geba paversti mus ir itin iracionaliais. Visi pažįstame kokį vyruką (ar merginą), metusį mokyklą, pardavusį automobilį ir išleidusį visas santaupas slaptoms vestuvėms Taičio paplūdimyje. Taip pat žinome, kad jis (ar ji) galų gale po kelių metų jautėsi tarsi paskutinis kvailys – ir dargi kvailys be skatiko kišenėje.
Tokia nežabota meilė yra gamtos būdas mus apgauti, verčiantis daryti nesveikus ir iracionalius veiksmus tam, kad pratęstume giminę. Jei stabtelėtume pakankamai ilgai ir pamąstytume apie vaikų turėjimo pasekmes (ką jau kalbėti apie buvimą su tuo pačiu žmogumi amžinai), retas tai darytų.
Akla romantiška meilė* yra spąstai, sukurti tam, kad du žmonės pakankamai ilgai nepastebėtų vienas kito ydų ir pradėtų kūdikį. Paprastai tokia meilė trunka vos keletą metų.* Tas svaigulys, kurį jaučiate žiūrėdami į savo mylimojo akis taip, tarsi jos būtų žvaigždės rojuje, – jis dažniausiai išnyksta. Kai jo nebeliks, turite žinoti, kad sudarėte sąjungą su žmogumi, kurį nuoširdžiai gerbiate ir su kuriuo leisdami laiką mėgaujatės, nes kitaip viskas klostysis sudėtingai.
Tikra meilė – gili, pastovi meilė, kurios nepaveikia emociniai kaprizai ar iliuzijos* – yra nuolatinis įsipareigojimas, atsparus esamoms aplinkybėms. Tai nuolatinis įsipareigojimas žmogui, kuris, suprantama, ne visada tenkins visus jūsų poreikius (o ir neturėtų!), žmogui, kuriam reikės jumis pasikliauti, kaip ir jums juo.
Tokia meilės forma yra daug sunkesnė, visų pirma, todėl, kad ji dažnai reikalauja priimti ne itin teigiamus jausmus. Jokių blizgučių. Ji – tai daug apsilankymų pas gydytoją anksti ryte. Ji – tai kūno skysčių, kurių verčiau nevalytumėte, valymas. Ji – tai susidūrimas su kito žmogaus nesaugumo apraiškomis ir baimėmis net tada, kai nenorite su jomis susidurti.
Vis dėlto ši meilės forma taip pat teikia daug daugiau pasitenkinimo ir prasmės. O svarbiausia, atneša tikrą laimę, o ne vien dar vieną pakilimų seriją.
„Ilgai ir laimingai“ neegzistuoja. Kiekvieną dieną atsibundi ir iš naujo pasirenki mylėti savo partnerį ir savo gyvenimą – gerą, blogą ar bjaurų. Kai kuriomis dienomis tai kova, o retkarčiais jautiesi laimingiausiu žmogumi pasaulyje.“ Tara
Daugelis žmonių taip ir nepasiekia šios gilios, besąlygiškos meilės*. Jie tampa priklausomi nuo romantiškos meilės peripetijų*. Jie, taip sakant, įsijaučia. O kai jausmai nusenka, krinta ir noras palaikyti santykius.
Kai kurie žmonės užmezga santykius siekdami kompensuoti tai, ko jiems trūksta, ar tai, ko nepakenčia savyje*. Tai – bilietas į toksiškus santykius be kelio atgal, nes tokie siekiai daro jūsų meilę sąlyginę – mylėsite savo partnerį tik tol, kol jis padės jums jaustis geriau. Jūs kitiems duosite tik tol, kol jie duos jums. Džiuginsite juos tik tol, kol jie džiugins jus.
Šis sąlygiškumas užkertą kelią bet kokiam tikram, giliam intymumui ir tvirtai susieja santykius su kiekvieno žmogaus vidinėmis dramomis.
Svarbiausias santykių veiksnys – ne komunikacija, o pagarba
„Pasakysiu jums, kad visų svarbiausia… pagarba. Ne seksualinė trauka, ne išvaizda, ne bendri tikslai, ne religingumas, ne šių aspektų trūkumas, net ne meilė. Kartais nejausi meilės partneriui. Bet niekada neprarask pagarbos jam. Jei tik prarasi pagarbą, ji niekada negrįš.“ Laura
Skaitydamas šimtus atsakymų, kuriuos gavau, pastebėjau įdomią tendenciją: skyrybas patyrę žmonės beveik visada kalbėjo, kad svarbiausias efektyvių santykių elementas yra bendravimas. Dažnai kalbėkitės. Kalbėkitės atvirai. Kalbėkitės apie viską, net jei skaudu.
Ir tai duoda naudos (apie ją pakalbėsiu vėliau).
Tačiau pastebėjau, kad žmonės, esantys laimingoje santuokoje 20, 30 ar net 40 metų, dažniausiai kalba apie pagarbą.
Nujaučiu, kad šie žmonės per didžiulę patirtį išmoko, kad komunikacija, kad ir kokia atvira, skaidri ir disciplinuota būtų, tam tikru momentu patiria nesėkmę. Konfliktai beveik neišvengiami, įsižeidimai nori nenori įvyksta.
Ir viena, kas gali išgelbėti jus ir jūsų partnerį, kas gali jums abiem sušvelninti skaudų nuopuolį dėl žmogiškų klaidų*, yra tvirta abipusė pagarba. Labai svarbu, kad jūs vienas kitą gerbtumėte, tikėtumėte vienas kitu (dažnu atveju smarkiau nei kiekvienas tikite pačiu savimi) ir pasitikėtumėte, kad kitas pagal savo išgales daro viską, ką gali.
Be šio pagarbos pagrindo pradėsite abejoti vienas kito ketinimais. Smerksite partnerio pasirinkimus ir kelsite grėsmę jų autonomijai. Bijodami kritikos jausite poreikį vienas nuo kito slėpti dalykus. Ir štai tada ims ryškėti plyšiai santykių mūre.
„Su vyru kartu esame penkiolika metų. Daug mąsčiau apie tai, kas gi laiko mus kartu, mūsų aplinkoje santuokoms griūvant (iš tikrųjų tai vyksta visur, tiesiog esame tokio amžiaus). Vienintelis žodis, kuris vis sukasi mintyse, yra „pagarba“. Žinoma, tai reiškia pagarbos raišką, bet tai būtų pernelyg paviršutiniška. Vien jos rodyti neužtenka. Turi ją jausti giliai viduje. Labai ir nuoširdžiai gerbiu savo vyrą už jo darbo etiką, kantrybę, kūrybiškumą, sumanumą ir svarbiausias vertybes. Iš šios pagarbos kyla visa kita: pasitikėjimas, kantrybė, atkaklumas (nes kartais gyvenimas yra tikrai sunkus ir abudu tiesiog turime atkakliai ir ištvermingai irtis toliau). Noriai išklausau, ką jis turi pasakyti (net jei nesutinku su juo), nes gerbiu jo nuomonę. Noriu suteikti jam laisvo laiko mūsų beprotiškai užimtame gyvenime, nes gerbiu jo laiko leidimo būdą ir jo laisvalaikio bičiulių pasirinkimą. Iš tiesų, ši abipusė pagarba reiškia, kad jaučiamės saugūs dalydamiesi vienas su kitu giliausia, intymiausia asmenybės dalimi.“ Nikolė
Gerbdami kitą, turite gerbti ir save (save turi gerbti ir jūsų partneris). Mat be pagarbos sau nesijausite verti kito reiškiamos pagarbos – nenorėsite jos priimti ir rasite būdų, kaip ją sumenkinti. Nuolat jausite kompensacijos poreikį ir poreikį įrodyti patys sau, kad esate verti meilės[1], o tai negali nesugrįžti bumerangu.
Pagarba savo partneriui ir pagarba sau yra persipynusios. Kaip nurodė kitas skaitytojas…
„Gerbk save ir savo žmoną. Niekada blogai nekalbėk su ja ar apie ją. Jei negerbi savo žmonos, negerbi ir savęs. Tu pasirinkai ją – gyvenk pagal šį pasirinkimą.“ Olavas
Tad kaip reiškiama pagarba?
Dažni daugelio skaitytojų pasiūlyti pavyzdžiai:
- NIEKADA nekeikite savo partnerio ir nesiskųskite juo savo draugams. Jei kilo problema, turėtumėte kalbėtis su juo, o ne su kuo kitu. Blogai kalbėdami apie savo mylimąjį kitų akivaizdoje, pamažu naikinsite jam jaučiamą pagarbą ir pasijusite blogiau – ne geriau.
- Gerbkite kito teisę turėti kitokius pomėgius ir perspektyvas. Vien todėl, kad leidžiate savo laiką ir energiją kitaip, nereiškia, kad tai geriau ar blogiau.
- Priimkite tai, kad mylimieji turi vienodo svorio žodį santykiuose, kad esate komanda, o jei nelaimingas vienas komandos narys, vadinasi, nesiseka visai komandai.
- Jokių paslapčių. Jei tikrai esate kartu ir gerbiate vienas kitą, turėtumėte žaisti sąžiningai. Susižavėjote kitu asmeniu? Aptarkite tai. Pasijuokite iš to. Galvon šovė keista seksualinė fantazija, kuri skamba komiškai? Paatviraukite apie tai. Neturėtų būti jokių tabu.
* Daugiau informacijos šia tema rasite autoriaus svetainėje.
Iš anglų kalbos vertė Kšištofas Kšivecas