Kun. Kęstutis Dvareckas. Kad ir uodo žingsneliais…

Velykos išeina į žemę, nuritinus kapų rūsių akmenis. Nežinia, kas toliau, malda iš baimės užsirakinus… Gal ir aš, kausiantis, kaip tai galėjo įvykti, ir senais tinklais bergždžiai gaudantis auksinę žuvelę?.. Priskėlimas dygsta net pro kiečiausio asfalto dienas.

Renata Šerelytė. Pasirinkimo šviesa

O amžinybės didingumas šiandien įsikūnija labai paprastuose dalykuose. Mirtis įgyja tokią pat prasmę, kaip ir gyvenimas. Vertybės tampa dorybėmis. Pasirinkimas tampa neišvengiamas. Nebėra gyvenimo anapus gėrio ir blogio.

Valdas Mackela. Gražiausioji Saliamono giesmė: peržengus troškimų horizontą.

Giesmių giesmė yra ir kosminė giesmė. Tai suvokti galima tik tuomet, kai mylimoji yra labai arti Mylimojo. Suvokimas, kaip Kūrėjas myli kiekvieną kūrinį, yra tiesioginė mistinės vienybės su Juo pasekmė. Tuomet, kai suvoki, kaip Viešpats myli tave ir kad Jis yra tavo mylimasis, tu supranti, kaip Dievas myli visus – ir žmones, ir kūrinius.

Valdas Mackela. Gražiausioji Saliamono giesmė: akys balandės

Darnos, grožio ir meno patyrimas yra… Šventosios Dvasios patyrimas. Tuomet, kai iš tikrųjų matome kažką labai gražaus, išgyvename Dievo veikimą, nes Šventoji Dvasia leidžia matyti tą grožį. Be to, kai kas nors Viešpaties duota galia sukuria gražų kūrinį, per tai atsiskleidžia Dievo kūryba ir Jo šlovė.

Antanas Šimkus. Laisvydava

Laisvydava. Toks lyg miestelis, lyg kaimas. Jį išvydę žmonės tik kraipo galvas – tokioj vietovėj pagal pavadinimą turėtų mažų mažiausiai stovėti kokia nors garbinga pilis, senosios karalystės vizijas menanti sostinė ar bent koks megapolio priemiestis, kurį su centru jungia Laisvės prospektas ar panašiai.