Jūratė Micevičiūtė. Nebūsi šališkas nei vargšui, nei Dievui – teisingumo dorybė

Žurnalas Kelionė 2022 m. Nr. III (23) Ar pastebėjote, kad jūsų pokalbiai su tam pačiam idėjiniam „burbului“ nepriklausančiais žmonėmis vis nusirita į debatus apie tai, kodėl turime vykdyti vyriausybės potvarkius, kuriuos laikome kvailais, ir sutikti su eiliniu valdžios priimtu įstatymu, neatitinkančiu mūsų etinių įsitikinimų? Dar karščiau ieškome argumentų, kodėl turime priimti pabėgėlius ir mokėti jiems …

Antanas Šimkus. Ties mažaisiais piešiniais

Su paaugliška auditorija kalbėjomės apie tapatybę, apie tai, ką reiškia būti šių kraštų gyventoju, šios šalies piliečiu. Visi žino teisingus atsakymus, gali išvardinti svarbiąsias istorijos datas ir valdovus, tačiau kalbant apie aktualijas paaiškėja, kad nėra jokios idėjos, kuri galėtų vienyti.

Jūratė Micevičiūtė. Vienintelio laimės modelio diktatūra ir jos disidentai

Dar prieš tris ar net du šimtus metų savanoriškai pasirinkęs būti neproduktyviu ir visuomenės išorėje gyvenančiu vienišiumi žmogus netgi Vakaruose galėjo susilaukti didžiausios aplinkinių pagarbos. Tiesa, tuo metu mes dar nežinojome, kad laimingas žmogus turi turėti prestižinį (pageidautina, vadovaujamą) darbą, sutuoktinį/ę, vaikų, namą su žalia veja ir žoliapjove, automobilį, šunį, draugų ratą, atostogas prie šiltos jūros su palmėmis ir skėtukais kokteilių taurėse bei sąskaitą banke.

Jūratė Micevičiūtė. Driežo smegenys: mūsų silpnoji vieta ar apsaugantis stabdis?

Prieš tris dešimtmečius Pau­lis Mac­Lea­nas paskelbė hipotezę, kad žmogaus smegenys savotiškai „užkonservavo“ evoliucijos etapus, tai yra išsaugojo tris sritis, tarsi tris biologinius „kompiuterius“, sujungtus tarpusavyje, tačiau skirtingus, kai kiekvienas jų „protauja“, „jaučia“ ir „atsimena“ savaip. Giliausiai slypi vadinamosios „driežo smegenys.